Gyvenimo grožį kiekvienas vertiname skirtingai. Didžiausia dovana, kurią gauname – galimybė kurti save, savo vertybinį pamatą, puoselėti savo charakterį, suprasti savo hobius, pomėgius, atrasti talentus, o svarbiausia – nieko nesigailėti, nes tai, ką mums pavyks sukurti, apibrėš mus visam gyvenimui. Inga Juškienė, masažo profesijos moksleivė iš Vilniaus, radusi raktą į savęs supratimą gyvenimo pasirinkimų klystkeliuose, besimokanti mūsų filialo Kurorto profesijų skyriuje. Ši pozityvi ir energinga asmenybė sutiko su mumis pasidalinti savo atradimų istorija.
Aktyvus Ingos gyvenimas leido jai suprasti, kad sveikata ir gera savijauta yra kertiniai laimingo gyvenimo elementai ir tuo ji ėmė dalintis su kitais, pasirinkusi gydytojos profesiją. Kaip jau minėjome, pašnekovė yra iš Vilniaus miesto, kuriame yra ne viena. Inga sostinėje augina du nuostabius vaikus. Atrodytų, kad gyvenimas ją jau apdovanojo tomis dovanomis, kurių dažnas dar ieškome ar siekiame – vaikai ir puiki karjera, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Kalbant apie ledą, Inga yra entuziastinga ir ne vieną pergalę iškovojusi ledo ritulininkė, taip pat aktyvi vandens sporto atstovė. Kaip sako pašnekovė, ledo rituliu ji žavėjosi nuo mažens: „Ledo rituliu žavėjausi nuo vaikystės, labai mėgau ir mėgstu žiūrėti varžybas, ypač gyvai“ ir tęsia: „Tačiau, nepaisant to, kad moterys ledo ritulį žaidžia jau beveik šimtmetį, Lietuvoje moterų ledo ritulys labiau pastarojo dešimtmečio atradimas. Vaikystėje džiaugdavausi, kai pavykdavo „nugvelbti“ brolio lazdą ir su berniukais pažaisti su batais ir lazdomis ant ledo. Liūdniausia būdavo tai, kad merginų komandoje niekas nenorėdavo, tad tekdavo stovėti vartuose. Nuo to laiko, nepaisant mano dideles meilės ir pagarbos Simui Baltrūnui (Vyrų ledo ritulio komandos „Hockey Punks“ vartininkas), būti vartininke didelio noro neturiu“. Dėl metų laikų kaitos Lietuvoje tampa sunku visus metus mėgautis kitu pašnekovės mėgstamu sportu – vandens sportu. Tačiau tai Ingą paskatino imtis ledo ritulio: „Kadangi esu labiau vandens sporto atstovė, tai pagrindinė problema tarp sezonų. Visuomet kilo klausimas, kur palaikyti formą? Aš tikrai nesu sporto salės entuziastė. Draugė juokais pasiūlė dailųjį čiuožimą, bet aš nutariau, jei jau ant ledo, tai tik į ledo ritulį. Taigi nusipirkau pačiūžas ir pradėjau mokytis šio žaidimo“.
Aktyvus sportas tikrai yra būtinas palaikyti gerą sveikatą ir savijautą, tačiau tai turi ir kitą pusę. Svarbu tampa rūpintis savo kūnu, raumenų tonusu, kad išvengtum nemalonių patirčių, traumų. Besąlygiškas Ingos rūpestis ne tik savo, bet ir kitų sveikata paskatino ją mokytis masažo meno, „Mokausi masažuotojos specialybės, nes masažas mane domino ilgą laiką. Gimus dukrai, pirmą kartą realiai prireikė masažo ir tai, kas buvo paskirta poliklinikoje, manęs visiškai netenkino. Pradėjau domėtis masažų ypatumais, lankyti kursus. Gyvenimo eigoje tapo aktualus ir onkologinių bei kardiologinių ligonių masažas, o vaikams aktyviai sportuojant, dar ir sportinis. Šių aplinkybių paskatinta ir pasirinkau išmokti masažo profesijos“.
Paklausus Ingos, kaip paroje turint 24 valandas jai pavyksta suderinti profesinę veiklą su tokiu aktyviu sporto užimtumu, Inga neslėpė humoro jausmo: „Kaip pavyksta suderinti. Geras klausimas. Turbūt praėjusiame gyvenime buvau tarp galaktinių skrydžių valdymo centro dispečere. O jeigu rimtai, tai miego sąskaita. Kelyje irgi galima daug ką nuveikti, bet tenka keltis 5.30 ir gultis apie vidurnaktį“. Apie filialą ir mokslą jame pašnekovė sako: „Mokytis sekasi neblogai, nes įstojau turėdama nemažai baziniu žinių, be to filialo bendruomenė tobula, mielai dalinamės žiniomis, palaikome vieni kitus. Kartais norisi, kad tos studijos būtent su šiais žmonėmis tęstųsi kaip galima ilgiau“
Inga Juškienė yra puikus įrodymas ir pavyzdys, kaip būnant pozityvia ir aktyvia asmenybe, atradus savo gyvenimo kelią, galima įkvėpti daugelį ir suprasti, kad 24 valandos yra skirtos visiems ir jas reikia išnaudoti siekiant maksimalaus priimtino rezultato gyvenime.